- tylutėlis
- tylutė̃lis, tylutė̃lė bdv.
.
tylutėlis
Look at other dictionaries:
ištižėlis — ištìžėlis, ė smob., adj. (1) J, Š, Ps, Srv; M kas ištižęs, tinginys, apsileidėlis, suniurėlis; kas nedrąsus, neveiklus: Rankos tai tikri grėbliai, ištižėlė! paskubėk! Žem. Tikras ištižėlis darbe, bet kas kita prie stalo (valgant) Grž. Ištižėliui … Dictionary of the Lithuanian Language
tykickas — tỹkickas, à adj. (3b) labai tylus, ramus, tylutėlis: Vaikas tỹkickas, čiūniu sėdž[ia] LzŽ. tykickaĩ adv.: Da mana momule, da tu guli tykickaĩ (rd.) LKKIII202(Lz). Tykickai sužeria pautus lizdan ir sodina vištą Dv … Dictionary of the Lithuanian Language
tylitelaitis — tylitelaitis, ė adj. (1) KŽ, DūnŽ labai tylus, negarsus, tylutėlis. tylitelaičiai adv.: Tyliai, tylitelaičiai sėdėjome ir mudu ant Ventos kranto Pč. Tylitelaičiai nuėjau prie pianino, norėdama būti arčiau mamatės Pč. Tylitelaičiai sako: – Myžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
tylus — tylùs, ì adj. (4) K, MitI315, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, tỹlus, ì (4); I, N, M 1. negarsiai skambantis, vos girdimas: Gero žmogaus tylùs balsas, pikto – iš toli girdėt Tr. Liūdniausią eiseną gali pagyvinti tylus juokas J. Gruš. Skaitė tylėlesniu… … Dictionary of the Lithuanian Language
